Kaip mes pažinome Užupy

Sveiki, tai mano asmeninė istorija, kaip mes pažinome Užupy. Noriu ją papasakoti, nes dabar pasiūlymai būstui Užupyje jau domina kitame etape – rimtame, suaugusio žmogaus, nebe studento, o šeimos žmogaus etape. Tačiau Užupis, vos atvykus gyventi į Vilnių, iš karto tapo mano vienintele ir tikra šio miesto meile…

Nuostabusis Vilnius vos atvykus ir būsto pirkimas po 10 metų

Vilniaus mikrorajonasGyvenau ir augau mažame miestelyje, kuriame buvo tik 1 mokykla, tik 1 didesnė parduotuvė ir žmonių sauja, pažįstanti vieni kitus taip, kaip ranka pažįsta savo 5 pirštus. Čia gyventi visada buvo tikrai gera, tačiau artėjant studijų baigimui, beprotiškai norėjau greičiau išvykti į kitą miestą, tas atrodė kažkas neįtikėtino ir nuostabaus. Ir tai artėjo labai greitai. Interneto buvo dar tik pati pradžia, todėl nebuvo tokios globalizacijos ir išvykimas į Vilnių buvo apgaubtas mistikos. Pamenu, koks milžiniškas, painus ir nuostabus tada atrodė man Vilnius. Iš tiesų, gyvenau Užupyje studentų bendrabutyje, būdavau tik centre. Ir tik vėliau, gal tik po kokių 1 metų teko pakeliauti po vadinamuosius miegamuosius rajonus ir pajusti jų niūrumą. Tai tikrai stebino, tai buvo labai keista, tačiau tai visgi buvo. Tada be galo džiaugiausi, kad gyvenu Užupyje. Vėliau baigiau studijas ir ėmiau nuomotis butą, visgi centre buvo brangu, taigi, nutolau nuo jo, atsidūriau tuose rajonuose… Dabar, kai su vyru perkame butą, galvojame būtent apie Užupį – mano pirmąją tikrąją meilę Vilniuje. Ir kartu rajoną, kuriame praktiška ir labai gera gyventi. Čia statomi nauji būstai, tai labiausiai ir domina. Kartu čia yra visos žaliosios erdvės, puikus vaizdas, upė, arti viskas, kas yra reikalinga patogiam gyvenimui.

Studijos Dailės Akademijoje – Užupio pašonėje

Pirmaisiais gyvenimo metais 4 metus Užupis tapo mano namais, nes čia bėgo studijų dienos. Kiek dienų mes prasėdėdavome aukštuose Akademijos rūmuose, besiklausydami paskaitų apie meną ir bandydami sukurti savą… Poilsis Bernardinų parke tarp paskaitų tada dar vadinosi poilsiu Sereikiškių parke. Žalios Patriko dienos upės būdavo labai linksmas įvykis visos Akademijos studentų bendruomenei, nes spalvos mums reiškia daugiau nei kitiems. Todėl, kai nusidažydavo žaliai Vilnelė, visiems būdavo labai įdomu. Balandžio pirmos sąskambis ilgam įstrigdavo į širdį ir įkvėpdavo. Juk tai diena, kuomet Užupio respublikoje (!) skelbiama Neprigulomybės diena – tikras menininkų paradas ir linksmas šou.

Submit comment

Allowed HTML tags: <a href="http://google.com">google</a> <strong>bold</strong> <em>emphasized</em> <code>code</code> <blockquote>
quote
</blockquote>