Ar dažnai susimąstote, ką reiškia būti fotografu? Kaip iš tiesų dirba vestuvių fotografai? Jauni žmonės, niekada nebandę tokio darbo, kartais yra linkę romantizuoti šią profesiją. Galvoti, jog vestuvių fotografai patys gana linksmai praleidžia laiką per vestuves, todėl jiems yra linksma ir smagu iš hobio dar ir užsidirbti. Tačiau šios srities specialistai tvirtina, kad kaip ir visi darbai, taip ir fotografo duona yra sunki. Štai keletas priežasčių, kodėl vestuvių fotografus turėtume gerbti dar labiau, o jų profesiją laikyti ne tik pramoga, o tikru sunkiu amatu.
Darbas ir pramoga – skirtingi dalykai
Visi vestuvių fotografai kaip susitarę tvirtina, kad vienas liūdniausių šio darbo aspektų yra „parduotos vasaros“ ir„parduoti savaitgaliai“. Juk dauguma vestuvių vyksta vasarą ir savaitgaliais. Tad jeigu žmogus dirba vestuvių fotografu, jis gali atsisveikinti su savo mėgstamiausiomis laisvalaikio valandomis. Kaip ir visuose kituose darbuose, taip ir šiame, net šventės sūkuryje tenka dirbti. Vestuvės būna ne fotografo, ir šventė ne jam. Jam tai – darbo vieta. Tad nors aplink visi vestuves prisimins kaip gražiausią šventę, fotografui įsimins sunki profesinė diena.
Fotografuoja ne foto aparatas
Tam, kad padarytum geras nuotraukas, turi šį tą išmanyti. Net ne šį tą, o labai daug su vaizdu ir jo apdorojimu, kompozicija, spalvomis, nuotaika ir menu susijusių dalykų. Nors foto kameras dabar gali turėti beveik visi, tačiau fotografuoja visgi žmogus, o ne kamera. Ir tik žmogus gali sukurti geras nuotraukas.
Kai klientai žino geriau už fotografą
Nepaisant to, kaip tvirtina vestuvių fotografai, žmonės labai dažnai jaučiasi visažiniais. Gal dėl foto technikos prieinamumo šiais laikais, į fotografą gali būti žiūrimą kaip į žemiausios grandies neišmanėlį, kuriam visi vadovauja. Pasitaiko priekaištų ir siuntinėjimų bei vadovavimo tiek fotografuojant, tiek jau apdirbus ir atidavus nuotraukas. Vestuvės suburia daug žmonių ir visiems įtikti labai sunku. Nors vestuvių fotografai visada pasako, kad juos samdo tokius, kokie jie yra, su jų braižu, ir turi mėgti jų nuotraukas, vis tiek padarius fotosesiją, prasideda kaltinimai, kad nufotografuota ne taip, kaip norėjosi. Jeigu vestuvių kaltininkams patinka, tai už kelių dienų atsiranda nepatenkintų svečių, ir galiausiai fotografas vietoje padėkos dažnai imamas šantažuoti, jog jis neva turįs atsiųsti daugiaunuotraukų. Tai labai sunku, nes vestuvės vyksta tik kartą gyvenime. Todėl ir kadrų pakartoti neįmanoma.
Tad gerbkime ir vertinkime fotografus dėl jų sunkaus triūso.
