Nors pasaulis juda ekologijos linkme ir siekia kaip įmanoma sumažinti plastiko naudojimą, tačiau be tam tikrų plastiko gaminių ir darinių neapsieiname iki pat šios dienos. Vienas iš pavyzdžių – skaidri plevele. Daugelį plastiko gaminių galima lengvai pakeisti ir rasti kad ir brangesnį, tačiau ekologiškesnį sprendimą. Vienkartinius plastiko maišelius prekybos centruose vis dažniau keičia iš popieriaus ar audinio pagaminti daugkartinio naudojimo krepšiai, kavinės atsisako vienkartinių plastikinių puodelių ir juos keičia popieriniais ir netgi ragina savo klientus atsinešti savo termoizoliacinius puodelius, į kuriuos būtų supilama kava ir t.t.
Nepaisant tokių pasikeitimų ir aiškios ekologijos krypties, skaidri plevele vis dar išlieka paklausi prekė, kurios tam tikrose gyvenimiškose situacijose pakeisti kažkuo kitu praktiškai neįmanoma. O jei ir įmanoma, tai kainuoja nelogiškai daug.
Skaidri plevele – optimaliausias sprendimas
Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti žemės ūkis. Būtent žemės ūkyje yra daug sričių, kur be plėvelės praktiškai neapsieinama. Elementarus šiltnamis, aptrauktas plėvele, kainuos daug kartų mažiau, nei sudėtingos konstrukcijos stiklinis šiltnamis. Be to, plėvele trauktas šiltnamis bus kur kas lengvesnis ir mobilesnis. Vien tai, jog aptraukiate savo šiltnamį plėvele, o ne investuojate pinigus į metalines konstrukcijas ir stiklą, dar nereiškia, jog esate blogas žmogus ir nesirūpinate gamta. Esmė yra ne tame, kokios medžiagos naudojamos, o tame, kiek ilgaamžiškas bus jūsų statinys bei kas nutiks su medžiagomis, atitarnavusiomis savo laiką. Kokybiška plėvele aptrauktas šiltnamis gali tarnauti eilę metų, todėl toks polietileno naudojimas negali būti vadinamas itin žalingu aplinkai, vienkartiniu sprendimu.
Kitas pavyzdys, kuriame skaidri plevele vis dar neturi sau lygių – produkcijos pakavimas. Jau minėjome, jog parduotuvėse vienkartinius maišelius vis dažniau pakeičia daugkartinio naudojimo sprendimai, tačiau vis dar yra daug produktų, kuriuos pakuoti į kažką kito nei polietilenas būtų tiesiog labai brangu. Tai yra skysčiai, įvairūs birūs produktai, traškučiai ir t.t. Žinoma, pieną galima pilstyti į stiklines talpas, traškučius berti į kartoninius maišelius ir pan. – tokios praktikos tikrai galima išvysti kiekvienos parduotuvės lentynose. Kaip bebūtų, kaina tokiu atveju auga gana ženkliai, o tikrai ne kiekvienas vartotojas yra pasiryžęs mokėti papildomus pinigus vien už įpakavimą.
Galiausiai, reikėtų susikoncentruoti ne tik į tai kokia medžiaga ir kaip ilgai yra naudojama, tačiau ir į tai, kas su ja nutinka po to. Rūšiuoti šiais laikais nėra misija neįmanoma, tad jeigu skaidri plevele po panaudojimo atsidurs reikiamoje šiukšliadėžėje ir bus perdirbta antriniam naudojimui, žala gamtai bus visiškai minimali.
