Prieš daugiau kaip penkiolika metų autodalys mūsų mieste cirkuliavo ir iš vogtų mašinų. Ilgai neįminėme mįslės, kas ten tokio keisto ir paslaptingo dedasi kaimynų sklype, kol vieną dieną nusikaltimas buvo iškeltas į dienos šviesą – kaip ir visos sklype užkastos mašinos.
Dėjosi keisti dalykai
visi namuose matydavome, kad pas kaimynus dedasi kažkas neaiškaus. Tie kaimynai – vagys ir sukčiai, ne kartą ir mus naktį apvogę. Tačiau vagystės būdavę smulkios: tai kibirą aliumininį nuo kiemo naktį nusineša, tai dar kažką smulkaus pasigriebia. Ir visgi, vagystės yra vagystės, ir niekas nenori jų patirti. Tad būdavo tikrai nesmagu pamatyti ir pajausti, kaip kažkas spekuliuoja tavo turtu. Vyrui ir kelios autodalys buvo dingę iš krūvos, kur jis laikė nereikalingą laužą.
O kas tokio keisto, susijusio su šia istorija dėjosi? Visų pirma, tai kažkas pas juos naktį vis atvažiuodavo prie to sklypo. Tačiau visiškai naktį – kokią trečią nakties, kai tamsu, ir kai dar nešvinta. Mes matydavome ir mašinų pas jį kieme, tačiau būtų buvę sunku patikėti, kad ta mašina gali būti jo, ar kad jis galėtų remontuoti. Juk buvo nenagingas, o vienintelės veiklos, kurias planuodavo – buvo nusikalstamos. Taip pat keista būdavo, kad visą vasarą ir pavasarį jis kasinėdavo savo didelį sklypą, ir tai nebuvo panašu nei į naujų statybų pradžią, nei į kažką kito tokio paprasto ir aiškaus. Galiausiai vieną dieną policijos pareigūnai eilinį kartą išvežė kaimynus. Tie, kas žinojo pareigūnus, paviešino ir informaciją – kaip ten viskas iš tiesų buvo.
Viskas paaiškėjo
Taigi, paaiškėjo, kad čia veikė didelis tinklas, o pati kvailiausia dalis ir buvo mūsų kaimynas. Vieni nusikaltėliai mašinas vogdavo, kiti jas ardydavo ir autodalys būdavo brangiai parduodamos. Mūsų kaimynui tekdavo paskutinė grandis – pasirūpinti automobilio kėbulais. Jis juos tiesiog užkasdavo savo dideliame sklype. Taigi, jam tekdavo naktimis ir dienomis rausti duobes, o naktį, kai tikrai visi miega, iš savo garažo išnešti tą išardytą mašiną, iš kurios jau išimtos ir parduotos geros auto dalys, ir palaidoti seną karkasą žemėn. Tada reikėdavo skubiai užkasi. Kitą dieną statybos tęsdavosi. Jis užlygindavo palengva duobę, ir šalia rausdavo kitą. Taip pamažu buvo palaidota net kelios dešimtys vogtų automobilių išnarų, o žmonės, kurie prie to prisidėjo, taip pat buvo nusikaltimo bendrininkai.
Ha ha ha, amžinas verslas. Nesuprantu tik žmonių kurie rizikuoja pirkdami naudotas padangas, nors galima nusipirkti pigiau naujas kurios tarnaus ilgiau. Įdomu net gi paskaičiavus būtų ar neapsimoka labiau pirkti naujas ir keisti rečiau, nei pirkti naudotas ir keisti dažniau.